Šiais metais Lietuvos ryšių su visuomene specialistai mini ilgiausiai veikiančios šakinės nevyriausybinės organizacijos 25 metų jubiliejų. Būtent 2000 metų liepos 4 dieną 48-i steigėjai įkūrė Lietuvos ryšių su visuomene specialistų sąjungą (LRVS), vėliau tapusia Lietuvos komunikacijos asociacija (LTKA). Šį ketvirtį amžiaus galima laikyti ir lietuviškos ryšių su visuomene profesijos istorija. Kaip keitėsi ir vystėsi šios šakos specialistų bendruomenė?
Lietuvos ryšių su visuomene specialistų bendruomenė švenčia 25-metį (nuotr. LTKA/Gretos Skaraitienės)
Modernios ryšių su visuomene profesijos užuomazgų Lietuvoje galima surasti nuo 1991 metų, kada Vilniaus universitete įsteigtas Komunikacijos fakultetas. Čia atsirado galimybė, naudojant ryšių su visuomene teorijas ir tarptautinę patirtį, formuoti lietuviškos ryšių su visuomene praktikos pagrindus. 1992 metais pradėta Informologijos bakalauro programa, po kelerių metų docenčių Vilijos Gudonienės ir Audronės Nugaraitės pastangomis pradėti dėstyti ryšių su visuomene ir ryšių su žiniasklaida dalykai, fakultete įkurtos ir ryšių su visuomene magistro lygio studijos. Vėliau panašios studijų programos paplito ir kitose aukštosiose mokyklose.
Profesinė bendruomenė pirmą kartą jungtis pabandė 1996 metų lapkričio 23 dieną, kai įsteigta Lietuvos viešųjų ryšių asociacija (LiVRA), jos koordinacinės tarybos pirmininke išrinkta Virginija Benetienė. Išlikusiuose Įstatuose fiksuota, jog tai nepriklausoma profesinė organizacija, vienijusi fizinius ir juridinius asmenis, dirbančius ryšių su visuomene srityje: atstovus spaudai, ryšių su visuomene ekspertus, informacijos ir spaudos skyrių darbuotojus, reklamos specialistus, taip pat privačias firmas bei kitas organizacijas, dirbusias ryšių su visuomene srityje. Asociacija aktyviau veikė vos pora metų, vėliau jos veikla nutrūko.
Lietuvos ryšių su visuomene specialistų sąjunga
2000 metais įkurta LRVS vienijo tik fizinius asmenis, užsiimančius ryšių su visuomene veikla. Todėl pirmosios Tarybos nariais tapo 7 akademinės srities atstovai ir komunikacijos profesionalai: Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentė dr. Vilija Gudonienė ir Žurnalistikos instituto direktorė doc. dr. Audronė Nugaraitė, Lietuvos banko Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Kęstutis Vanagas, ryšių su visuomene agentūrų atstovai Artūras Jonkus („A. Jonkus ir partneriai“ direktorius), Kristinas Taukačikas („Viešųjų ryšių partneriai“ projektų direktorius), Virginijus Daukas („Viešųjų ryšių studija“ direktorius), Darius Šilas („Guliverio tinklas“ direktorius). Pirmąja Tarybos pirmininke išrinkta Vilija Gudonienė.
Dokumentuose fiksuota, jog jau 2001 metais, vadovaujant Ingridai Šulcienei, LRVS tapo Tarptautinės ryšių su visuomene asociacijos (IPRA) nare, netrukus pagal šios organizacijos pavyzdį buvo patvirtintas Etikos kodeksas.
Daugiau viešo dėmesio asociacija pradėjo susilaukti po 2005 metų, kada sąjungos Tarybos pirmininke tapo Laima Kasparavičienė. Jos iniciatyva ir su grafinio dizaino studijos „Idea Artis“ pagalba sukurtas iki šiol naudojamas vizualinis identitetas (logotipas ir kt.). 2007 ir 2008 metais aktyviai prisidedant tuometei LRVS direktorei Agnei Dvarionienei buvo suorganizuotos pirmosios tarptautinės konferencijos „PR formos“. Tuo pačiu laikotarpiu buvo pradėti organizuoti ir RsV klubai, kurių metu asociacijos nariai susitinka su atskirų sričių lyderiais ir diskutuoja pasirinkta tema.
2012 metais Tarybos pirmininke tapusi Orijana Mašalė iškėlė tikslą iš esmės padidinti asociacijos narių skaičių, kurių tuomet buvo likę tik 18 (po ketverių metų šis skaičius jau perkopė 200). Šiuo periodu pradėta aktyviau bendradarbiauti su kolegiškomis asociacijomis Baltijos šalyse – Latvijos ryšių su visuomene profesionalų asociacija (LASAP), Estijos ryšių su visuomene asociacija (EPRA), taip pat Lietuvos marketingo asociacija (LiMA). 2015 metais darbo grupė parengė naują Etikos kodekso redakciją ir ji buvo patvirtinta visuotiniame narių susirinkime.
2014 metais asociacija atgaivino nacionalinės konferencijos idėją ir suorganizavo pirmąją kasmetinę tarptautinę konferenciją kartu su geriausių projektų konkursu „PaRa 2014“. Po metų, 2015 metais, šis renginys organizuotas jau kartu su Ryšių su visuomene agentūrų asociacija, o vėliau, nuo 2017 metų, pradėtas vadinti „PR Impact Awards“. Jis organizuojamas iki šiol.
Lietuvos komunikacijos asociacija
2016 metų pabaigoje Tarybai ėmusi vadovauti Lina Jakučionienė iškėlė idėją, jog reikia atsižvelgti į komunikacijos kaitą ir pasiūlė pervadinti sąjungą į Lietuvos komunikacijos asociaciją, nes toks pavadinimas geriau atspindėtų vis besiplečiantį ryšių su visuomene veiklų spektrą. Tokiam pasiūlymui sąjungos nariai pritarė 2018 metų pabaigoje.
2018 metais darbo grupė (vadovė Toma Lipskytė) parengė ir išleido Aiškinamąjį ryšių su visuomene terminų žodyną. Jam neprieštaravo ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija, žodyne buvo pateikti 655 terminai.
2020 metų pavasarį, pandemijos situacijoje, asociacija ėmėsi lyderystės ir aktyviai teikė ekspertines rekomendacijas valstybės institucijoms ir organizacijoms, kaip komunikuoti krizės metu.
Asociacija šiandien
Pastaraisiais metais asociacijos nariai aktyviai įsitraukia į savanoriškos pagalbos nevyriausybinėms organizacijoms projektus, kai savanorystės pagrindais konsultuoja įvairias viešojo intereso labui dirbančias organizacijas ir bendruomenes.
Šiandien asociacijos nariais yra apie 200 Lietuvos ryšių su visuomene specialistų iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir kitų regionų. Asociacija reguliariai organizuoja įvairaus pobūdžio renginius, tarp kurių išsiskiria RsV klubai (jų per metus organizuojama iki dešimties). Daugiausia viešo visuomenės dėmesio asociacija susilaukia kasmetinės konferencijos ir RsV projektų konkurso „PR Impact Awards“ metu, o asociacijos nariai gausiausiai susirenka į kasmet organizuojamus asociacijos gimtadienius. Du kartus per metus asociacijos nariai renkasi į visuotinius susirinkimus, kurių metu ir tvirtinami oficialūs dokumentai, ir diskutuojama apie organizacijos prioritetines veiklos kryptis, sprendžiami einamieji klausimai.
Apklausų metu nariai nuolat pabrėžia, jog dalyvauti asociacijos veikloje juos skatina galimybės kelti profesines kompetencijas, kaupti patirtį iš kolegų ir kitų profesionalų susitinkant ir bendraujant asociacijos renginiuose. Toks narių bendravimas bei bendradarbiavimas paverčia Lietuvos komunikacijos bendruomenę gyva, augančia ir kuriančia.
Liutauras Ulevičius, Lietuvos komunikacijos asociacijos tarybos narys
P.S. Autorius dėkoja už prisiminimus ir pastabas Audronei Nugaraitei, Laimai Kasparavičienei, Orijanai Mašalei, Renatai Matkevičienei ir daugeliui kitų.