Šiandien informacinė erdvė pilna žinučių, tačiau retai susimąstome, kad būtent tai, kaip kalbame ir ką transliuojame viešojoje erdvėje, formuoja visuomenės mąstymą ir elgesį. Todėl kyla esminė dilema: kur brėžiama riba tarp efektyvios žinutės ir emocinės manipuliacijos? Ar komunikacijos ekspertų ir žurnalistų etika šiandien gali tapti atsvara manipuliacijoms ir visuomenės kiršinimui?
Šie klausimai buvo keliami Lietuvos komunikacijos asociacijos (LTKA) organizuotoje diskusijoje, kurioje savo įžvalgomis pasidalijo naujienų agentūros BNS vyriausiasis redaktorius Saulius Jakučionis, komunikacijos ekspertė Karolina Barišauskienė ir mokymų bei konsultavimo bendrovės „Grand Partners“ ugdymo partnerė Ieva Daubaraitė-Palmquist.
Prieš pat diskusiją ugdymo ekspertė su auditorija taip pat pasidalijo ir keliomis įžvalgomis, kurios tapo pagrindine diskusijos ašimi.
Savo pranešimą I. Daubaraitė-Palmquist pradėjo nuo visiems gerai žinomos istorinės frazės: „Pradžioje buvo žodis…“. Pasak jos, žodis kuria elgsenos algoritmus, kuriuos galime atpažinti net patarlėse, pavyzdžiui: „Daug žinosi – greit pasensi“, „Gimęs šliaužioti, niekad neskraidys“, „Dievas davė dantis, duos ir duonos“.
Anot I. Daubaraitė-Palmquist, tokia neigiama komunikacija, formuojanti mąstymo klišes, žmonėms dažnai tampa nepastebimai priimtina. Tiesa, komunikacija evoliucionuoja – nuo folkloro kodų iki šiuolaikinių kampanijų, formuojančių visuomenės elgesį ir nuotaikas. Būtent dėl šios transformacijos komunikacijos specialistai ir žurnalistai šiandien tampa savotiškais „visuomenės architektais“.
I.Daubaraitė-Palmquist pastebi, kad šiuolaikinis folkloras taip pat kuria mąstymo klišes, atsispindinčias visuomenės elgesyje: „Jei tavęs nėra internete, tavęs nėra niekur“, „Apsimetinėk, kol pavyks“ (angl. fake it until you make it), „Tavo laimė – tavo reikalas“. Plačiai vartojamų posakių sąsajos su šiandieninės visuomenės individualizmu, pasak ekspertės, yra akivaizdžios.
„Dėl tokio mąstymo klišių formavimo aktualu kalbėti apie pozityviąją žurnalistiką ir jos santykį su negatyviomis žinutėmis. Tyrimai rodo, kad šiandien šis santykis yra maždaug 1 prie 17. Situaciją galime stebėti bet kuriame naujienų portale, kur straipsnių antraštės dažnai žadina susidomėjimą drama: „Lietuvą sukrėtė…“, „Neregėtas chaosas…“, „Perskaitę liksite be žado…“. Ekspertės nuomone, kartu su kritinio mąstymo stoka ir baimės emocijomis tokios antraštės prisotina visuomenę negatyvumu“, – teigė ugdymo ekspertė.
Diskusijos moderatorei, komunikacijos ekspertei Karolinai Barišauskienei, paklausus, ar apskritai įmanoma šiandieninė žiniasklaida be skandalingų antraščių, naujienų agentūros BNS vyriausiasis redaktorius Saulius Jakučionis atsakė atvirai: „Ne. Norėdama išgyventi riboto dydžio rinkoje žiniasklaida turi siekti skaitomumo, o paspaudimus generuojantis turinys tam ir reikalingas.
Anot jo, žiniasklaida yra verslas – ji siekia kuo didesnės auditorijos, atliepia jos lūkesčius ir uždirba iš skaitomumo. Jis taip pat pabrėžė, kad Lietuvos žiniasklaida nėra išskirtinė – informacijos vartojimo problemos šiandien yra globalios, tačiau atsakingi žiniasklaidos kanalai stengiasi pataikavimą auditorijos instinktams suderinti su kokybiška žurnalistika.
S.Jakučionis atkreipė dėmesį ir į socialinius tinklus bei jų algoritmus: „Mes kažkodėl susigalvojome, kad socialiniai tinklai yra smėlio dėžė demokratijai, bet laikas parodė, kad taip nėra. Socialinių tinklų valdytojai siekia, kad praleistume juose kuo daugiau laiko, tačiau konstruktyvios diskusijos nėra jų tikslas savaime.“
Skirtingų pažiūrų žmonėms vis dažniau sunku susikalbėti, o nepasitikėjimas auga. Gebėjimas kalbėtis ir iš tiesų klausytis tampa ne tik asmeniniu, bet ir profesiniu iššūkiu. Ugdymo ekspertė pabrėžia, kad susipriešinimas silpnina visus, todėl šiandien ypač svarbu mokytis dialogo. Anot jos, būtina kalbėti taip, kad būtume išgirsti, ir klausytis tam, kad suprastume kitą pusę.
I.Daubaraitė-Palmquist mano, kad komunikacijos specialistai ir žiniasklaida iš dalies atsakingi už tai, kokios mąstymo klišės formuojasi visuomenėje. Ji retoriškai klausia: „Ar geriau rinktis paspaudimus ir pinigus šiandien, ar moralę ir visuomenės edukaciją geresniam rytojui?“ Kritinio mąstymo ir žinojimo stoką, pasak jos, aiškiai matome socialinių tinklų komentaruose po skandalingais straipsniais.
Ekspertė teigia, kad žiniasklaida dažniau renkasi konfliktą, kuris pritraukia dėmesį. Dabartinė informacinė erdvė yra įkaitusi ir gimdo didelį susipriešinimą, kuris iš socialinių tinklų persikelia į realų gyvenimą.
Nepaisant nepatogių klausimų, kuriuos visuomenėje būtina aptarti, visi diskusijos dalyviai sutiko, kad visuomenės edukacija turi vykti, o žmonių kritinį mąstymą būtina ugdyti.
I.Daubaraitė-Palmquist pabrėžia, kad šiandien svarbiausia – ugdyti kritinį mąstymą, sveiką pasitikėjimą savimi ir atsakomybės jausmą. Žiniasklaidos atstovams ji pajuokavo: galbūt vertėtų apmokestinti ne kokybišką, o neigiamą turinį.
