Vakarinėje renginio dalyje – geriausių komunikacijos projektų bei specialiųjų nominacijų „Verslo nuomonės lyderis (-ė)“ ir „Išbandymas viešumu“ apdovanojimai. Renginio dieną bus išrinkta 2026-ųjų „Metų agentūra“ bei paskelbtas „Metų komunikatoriaus (-ės)“ rinkimų nugalėtojas, rašoma pranešime žiniasklaidai. Konferenciją organizuoja Komunikacijos industrijos asociacija (KIA) ir Lietuvos komunikacijos asociacija (LTKA). „Viešojoje erdvėje vis dažniau matome ryškėjančią nuomonių poliarizaciją – diskusijos tampa vis aštresnės, o skirtingos pozicijos nebeieško bendrų sąlyčio taškų. Mažėja tikro dialogo, kuriame svarbus klausymasis ir argumentų svoris, o jo vietą užima emocingi, kartais net žeidžiantys pasisakymai. Vis dažniau peržengiamos pagarbios diskusijos ribos – nevengiama kitų menkinimo ar kategoriško atmetimo. Tokia atmosfera kelia naujų iššūkių komunikacijos specialistams – kaip reikėtų elgtis, bendrauti, kai tave puola, kokios pozicijos laikytis aštrių visuomenės diskusijų temomis“, – teigia KIA Tarybos pirmininkas Vaidotas Vyšniauskas.
2026-aisiais viešojoje erdvėje gausu krizių, dramų, politinių skandalų bei rezonansą sukėlusių įvykių. „Šių metų tema puikiai atspindi Lietuvos komunikacijos bei visuomenės aktualijas, o žinomi pranešėjai, diskusijų dalyviai atsakys, kodėl gyvename pykčio visuomenėje, nesusikalbame su skirtingomis grupėmis, ir kas veikia labiau – emocijos ar faktai“, – konferencijos temą pristato LTKA Tarybos pirmininkas Nerijus Žeronas. Jis priduria, kad dabartinių įvykių kontekste įvairių pažiūrų žmonėms darosi vis sunkiau susikalbėti, o nepasitikėjimas auga.
Vyrauja susiskaldymas ir nepasitikėjimas V. Vyšniausko nuomone, viešojoje erdvėje visuomet daugiau emocijų, o auditorijoms faktų nepakanka. Maža to, dažnai faktai yra tiesiog ignoruojami, jei kenkia asmeniniams ir artimos aplinkos įsitikinimams.
Jis pažymi, kad socialiniai tinklai skaldo visuomenę tarsi į nedideles gentis, fanatiškai ginančias savo kaimo tiesas ir įnirtingai kritikuojančias kaimyninių genčių tikėjimą: „Dirbtinio intelekto įrankiai sėkmingai gamina išgalvotus faktus, sugeneruotus vaizdus ir patikimais atrodančius informacijos šaltinius. Viešojoje erdvėje įsivyrauja nepasitikėjimo viskuo tendencija, dar labiau sustiprindama gentinę fragmentaciją ir didinančią psichologinę įtampą. Štai su kuo šiuo metu susiduria tiek tradicinė žiniasklaida, tiek ryšių su visuomene industrija.“ Jam pritaria ir N. Žeronas, kuris tęsia, kad anksčiau interneto portalų komentarai, vėliau – socialinių tinklų įrašai ir diskusijos, buvo tik nuomonių pasireiškimas, kuris vėliau virto pykčiu, o ilgainiui neigiami ir negatyvūs komentarai tapo savotišku kultūros įvykiu.
„Pastaraisiais metais visuomenės įvykių kontekste matome ryškų susipriešinimą – tarp politikos, kultūros, žiniasklaidos, verslo atstovų, taip pat tarp Vilniaus bei regionų. Visuomenėje jaučiamos politinės ir socialinės dabarties įtampos. Tad faktai, įvykiai varžosi su emocijomis. Deja, manau, kad tikslūs argumentai pralaimi rezonansui. Šiandien tiek komunikacijoje, tiek žiniasklaidoje, tiek socialiniuose tinkluose matome, jog dažniausiai laimi tas, kuris sukelia stipresnę emociją, garsiau pasako“, – sako N. Žeronas. Komunikacija – dviašmenis kalavijas Anot V. Vyšniausko, komunikacijos specialistai, žiniasklaida, teisininkai ir duomenų mokslininkai galėtų būti dažniau ir efektyviau išnaudojami komunikacijos iššūkiams spręsti kaip jungtinės, viena kitą papildančios pajėgos, o „PR Impact Awards“ konferencija tam yra puiki erdvė.
„Komunikacija yra tarsi dviašmenis kalavijas, kuris gali būti naudojamas tiek problemos gilinimui, tiek jos sprendimui. Reikia pripažinti, kad kol kas agresyvumo ašmenys panaudojami efektyviau ir problema gilėja. Kita vertus, matome ir girdime, kad panašias problemas sprendžia ir tradicinė žiniasklaida, todėl tokioje aplinkoje galima būtų ieškoti glaudesnio ryšių su visuomene ir žiniasklaidos sektorių bendradarbiavimo sąlyčio taškų“, – tvirtina ekspertas. V. Vyšniauskas apibendrina, kad šių metų konferencijoje tikrai netrūks naujausių aktualijų, įdomių diskusijų, gerų emocijų ir faktų, įrodančių, kad pykčio valdymas yra įmanomas. Apie „PR Impact Awards 2026“ Renginį „PR Impact Awards 2026“, vyksiantį birželio 5 d. Vilniuje, tradiciškai sudaro trys dalys: konferencijos pranešimai ir diskusijos, geriausių komunikacijos projektų pristatymas ir vakarinė dalis – geriausių komunikacijos projektų apdovanojimai. Šiemet geriausių projektų autoriai varžysis 21-oje kategorijoje. Juos vertins ir nugalėtojus rinks tarptautinė komisija.
Paraiškų konkursui teikimas prasidės balandžio 13 d. Bilietus į renginį jau galima įsigyti „PR Impact Awards“ interneto svetainėje. Balandžio 7 d. bilietai brangs. Konferenciją ir geriausių komunikacijos projektų apdovanojimus „PR Impact Awards“ jau 13-tą kartą organizuoja Lietuvos komunikacijos asociacija (LTKA) kartu su Komunikacijos industrijos asociacija (KIA). Renginio partneriai – žiniasklaidos analizės bendrovė „Mediaskopas“, rinkodaros ir komunikacijos naujienų portalas „M360“ ir sociologinių tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“.